Anizotropija — kodėl plokščias metalas nėra plokščias

Įrašų kolona iš pradžių buvo šešėliuojama taip pat kaip gipsas — Lamberto dėsniu prieš pagrindinę šviesą — ir išėjo kaip baltas vaškas. Metalas apskritai neturi difuzinio dėmens: jo spalva yra atspindėtas kambarys, o skirtumas tarp veidrodžio ir satino yra tik tas, kiek tas atspindys išplaukęs.

Kadangi projekte nėra aplinkos žemėlapio, ir kolona, ir chromuotas ženklas atspindi funkciją: tamsias grindis, šviesų horizontą, vidutinių tonų lubas. Tai nuveda beveik iki galo, o tada juostas reikia priderinti prie to kampo, kurį paviršius iš tikrųjų apima. Vertikalus veidas per du vienetus nuo ašies, matomas iš dešimties, savo atspindžio kryptį perbėga maždaug per ketvirtį radiano — o diapazonai, parašyti visai pusrutulio sričiai, visą veidą sutalpina į vieną juostą, ir tai antras būdas prieiti prie balto lapo.

Paskutinė dalis — grūdas. Tikras šlifavimas iš tokio atstumo yra smulkesnis už pikselius, kuriais rodomas, o smulkesnis už pikselius grūdas nėra subtilus — jis yra muaras. Teisingas subpikselinio grūdo atvaizdavimas yra platesnis blizgesio lapelis, o ne juostelė: matomų juostų palik mažai, o smulkumą sudėk į atspindį.